- kopynė
- kopỹnė sf. (2) DŽ priemonė kam nors perlipti, neaukšti laipteliai, pakopa, lipynė; tvoroje žemesnė vieta, kur galima perkopti: Prieš klėtį reikia kopỹnė padaryti – per aukšta užlipti Lš. Padaryk ties svirnu kopynę Kb. Aš čia tiesiog per kopynę Rdm. Vaikai, kas sulaužė kopynès? Bd. Pas juos prie vežimo nėra kopỹnės Lzd. Kopynė nulūžo, tai sunku ir vežiman inkopt Kb.
Dictionary of the Lithuanian Language.